- išpaikimas
- išpaiki̇̀mas dkt. Nemanaũ, kad turė́ti indãplovę – išpaiki̇̀mas.
.
.
paleidimas — paleidìmas sm. (2) → paleisti. 1. suteikimas laisvės: Jis ir pats nežino, ar išeis ant paleidìmo (ar jį paleis) Skr. 2. išsiskirstymas (susirinkusių kur nors): Pats žmonių paleidimas Šts. Par patį svieto paleidimą pradėjo šaukti: dega! dega!… … Dictionary of the Lithuanian Language